Šiandien man reikia įspūdžių. Todėl būtinai sugalvosiu kaip ištrūkt į Italiją. Kai kurie žmonės juk per metus aplanko tris, keturias ir daugiau šalių, o aš jau net po Lietuvą senokai besibasčiau...
Bastūnė :) Galbūt. Namai, kad ir su katinu (vienas liko) bei atsigavusia palme mano kambaryje, bet vistik ima spausti, spausti, spausti... Stumtelsiu save iš nugaros ir bėgsiu! Pralėks beržai, pienių pievos ir pušynas pro šalį, o aš vis bėgsiu... Ir gersiu į save tą gaivą, kuri tik laisvėj būna. Po lietaus. Ir po to, kai visądien maitinies želė su apelsinais. Nes laukai kvepia pavasariais, o tu trokšti visa ištirpti toje neaprėpiamoje platybėje. Gera... Būti gera.
Pasiilgau lietaus. Ir šilumos. Šilto lietaus. Klevas tuomet priglaudžia mano nusvirusią galvą, lietus nuplauna supurvintas mintis, o žemė viską sugeria. Viską. Tik blogybių daugiau. Todėl ji pati purvina. Bet gėris iš blogio. Gėlės. Taip, tos kvapniosios, šiltuoju laikotarpiu džiuginančios margaspalvės gėlės yra gėris iš žemės. Purvinos žemės. Ir mano kaštonai. Ašarom palaistyti pražysta tik baltai baltai baltai... Tyra.
Aš girdžiu, kaip skamba man šįvakar paskutinė daina. Fortepijono klavišais bėgioja ilgi, kaulėti pirštai. Genijaus pirštai. O, rodos, niekuo neypatingi. Tik akys žybsi tarsi skambintų paslutinįsyk.
--
Labanakt.
1 komentaras:
Jei reikės, bėk, kad tik pasiektum, ko tau reikia. :)
Rašyti komentarą