Man patinka stebėti žmones. Stoviu stotelėje, autobusas dar neskuba atvažiuoti ir stebiu praeivius. Stebiu tai, kaip jie eina, kaip šypsosi, kaip žvelgia aplinkui, kaip kalbasi. Tiek daug gali sužinoti vien iš nudelbto žvilgsnio, kojų vilkimo žeme arba iš kreivo šypsnio šalia stovinčiajam. Dauguma žmonių pikti ir irzlūs. Jei užkliūsi ir atsiprašysi, jie tik dėbtels į tave ir viskas, nenusišypsos, nepasakys "nieko tokio". O jau vien pažvelgus kaip jie bendrauja, tai regis juos supa tik nemėgstami žmonės, nes spinduliuojama meile ir šiluma aplinkiniams retas kuris gali pasigirti. Aš turbūt irgi per mažai myliu žmones, per dažnai būnu susiraukus. Prisipažįstu, tikrai nesu didžiausia linksmuolė ir geros energijos skleidėja. Bet užtat pasikraunu geros energijos stebėdama tokius žmones. Ypač man patinka bėgikai ir bėgikės. Jie tokie ramūs, tokie susikaupę ir kartu tokie atsipalaidavę. Apskritai, žmonės turintys užsiėmimą yra laimingi.
Kada nors ir aš pasiryšiu nubėgti mylią per dieną, kuri tikiuosi ilgės. Kada nors. O dabar stebėsiu žmones ir darysiu tai, ką nusprendžiau daryti. Ne visada man tai patinka, bet, manau, kad man to reikia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą